Vidurnakčio žiedai
Vidurnaktį žiedai prabyla
Visom spalvom, visais jausmais
Ir rymo jie tamsos šešėly
Pavirsdami margais drugiais.
Aš nerandu raudono žiedo –
Vidurnaktį jis slepias migloje
Ir klausosi tylos, o gal tik miega?
Juk jis – palaima, grožis, dovana.
Nakty
Nakty kažkodėl neramu,
Nakty abejoju, liūdžiu.
Nakty kažko ieškai ir tu…
Nakty laukiu tavo laiškų…
Užmiršiu tas šaltas mintis.
Jose – amžina žiema vis…
Paliks tik širdžių paslaptis…
O rytą viltis vėl nušvis.
Sonata Obuchovičiūtė, Zarasai